povargis

póvargis sm. (1) 1. nuovargis, pavargimas: Ka reikėtų varyti i varyti, būt didelis póvargis Vgr. Kaip koks póvargis apstojo Krš. Póvargį baigęs, vėl ims iš pradžių vargti Šln. 2. suskurdimas, menkumas: Pameta paršiukai póvargį i pradeda gauties Krš. Pársodintas medis negreit póvargį tepameta Kair.